Almennt er notast viš žrjįr ašferšir til aš meta įhrif, ašleišslu, afleišslu og višmiš Cohens.
Ef viš erum aš hugsa um aš gera rannsókn į einhverju sem okkur finnst įhugavert. Žį nżtist ašleišsluašferšin vel ef mikiš er til žegar af gögnum um mįlefniš. Śr eldri rannsóknum er hęgt aš fį grófa nįlgun į d meš žvķ aš skoša śrtaksmešaltöl og stašalfrįvik žeirra. Žį erum viš ķ raun aš nota stašalfrįvikin sem nįlgun į žżšisstašalfrįvikiš. Mikilvęgt er aš hafa ķ huga aš žetta er einungis gróf nįlgun sem einungis žjónar žeim tilgangi aš gefa okkur vķsbendingu um hver įhrif rannsóknarinnar gętu veriš.
Afleišsluašferšir viš mat į įhrifum henta best žegar fręšilegur grunnur er til stašar um mįlefniš sem įhugi er fyrir aš rannsaka. Sem dęmi mį nefna žann fręšilega grunn sem greindarkenningar byggja į. Hęgt vęri aš nota greindarkenningar Carrolls og Horns til aš įętla um įhrif męlitękis sem ętti aš meta skżrt afmarkaša hęfnisžętti eša almenna greind. Samkvęmt kenningum žeirra er greind samsett śr mörgum žįttum sem hlašast į žrjś lög, žröngt lag sem inniheldur žrönga hęfnisžętti, breitt lag sem inniheldur breiša žekkingaržętti (ž.m.t. reynslu- og ešlisgreind), lögin tvö hlaša svo bęši į almennan žįtt greindar g. Žaš mętti gefa sér žaš, śt frį žessum fręšikenningum aš próf sem eru ętluš til aš meta mįlfęrni myndu hafa sęmileg til mišlungs tengsl viš frammistöšu ķ skóla. Mįlfęrni er breišur žįttur sem hęgt er aš skipta nišur ķ nokkra žętti sem allir sameinast ķ žekkingu į tungumįlinu og mįlfręši žess. Žvķ vęri hęgt aš gefa sér žaš aš próf sem hannaš er til aš meta mįlfęrni myndi hafa hįa fylgni viš frammistöšu ķ ķslenskuprófum ķ skólum.
Bįšar fyrr nefndar ašferšir ganga śt į žaš aš meta lķkleg įhrif rannsókna. Tilgangur žess getur veriš sį aš athuga hver séu įhrif aš stašaldri, til aš nota til višmišunar viš įhrif sem fengust ķ eigin rannsókn, eša til aš meta hver lķkleg įhrif séu til stašar ef śt ķ rannsókn er fariš. Tilgangur žess sķšarnefnda er tvķžęttur, annars vegar til aš meta lķkleg įhrif og hins vegar til aš meta lķkleg afköst. En meš žvķ aš gera žessar athuganir įšur en fariš er af staš meš rannsókn er hęgt aš lįgmarka allan kostnaš viš rannsóknina. Meš kostnaši er įtt viš tķma og vinnu en einnig hve marga žįtttakendur naušsynlegt er aš fį ķ śrtökin en hęgt er aš įętla um žaš śt frį afkastagreiningu.
Ķ žrišja lagi er hęgt aš notast viš višmiš Cohens um įhrif. Hann birti upphaflega žessi višmiš fyrir žį sem hefšu enga leiš til aš meta įhrif rannsókna sinna. Aš hans mati mį notast viš eftirfarandi višmiš:
Įhrifastęrš | d | Skörun |
Lķtil | 0,20 | 0,85 |
Mišlungs | 0,50 | 0,67 |
Mikil | 0,80 | 0,53 |
Mišlungs įhrif, d = 0,50 myndu žį benda til žess aš įhrifin vęru žau aš annar hópurinn hefši hįlfu stašalfrįviki hęrri mešaltöl en samanburšarhópurinn. Dreifingar hópanna tveggja myndu skarast um ein 67%. Žessi višmiš ęttu žó ekki aš gilda sem regla, heldur einungis eins og Cohen ętlaši žeim, sem višmiš žegar engin önnur višmiš vęru fyrir hendi.
Žaš getur leitt til misskilnings ef t.d. nemendum ķ ašferšafręši vęru kennd žessi višmiš sem algildar reglur. Sem dęmi mį nefna aš höfundur žessarar samantektar tók žessi višmiš of alvarlega ķ fyrstu tilraunum sķnum. Viš śtreikninga į Cohens d geršist žaš aš śtkoman var 1,6 sem talin var fįrįnleg og röng. En misskilningurinn lį ķ žvķ aš ekki var tališ mögulegt aš fį hęrra en 1,0. Žaš er ekkert įkvešiš žak į nišurstöšum d, ef śrkoman er 1,0 eša hęrra žżšir žaš einungis aš munurinn į milli mešaltalanna munar žaš miklu af stašalfrįviki samanburšarhópsins. Annar misskilningur sem hęgt er aš lenda ķ er aš telja aš birta eigi d sem prósentu. Sį misskilningur er tilkomin vegna žess ķ sumum tilfellum eru įhrifin sżnd meš žvķ aš tilgreina hve mikil skörunin er į milli breytana sem um ręšir, eins og gert er ķ dęminu hér fyrir ofan. Śtkoman af d er ekki bara margfölduš meš 100 og birt sem prósenta. Heldur er greint frį skörun dreifinga breytanna sem um ręšir.
Sjį dęmi um mismunandi tślkunarleišir og śtreikningsdęmi.
Af hverju eru įhrifastęršir stašlašar?
Hvaš hefur įhrif į įhrifastęršir?
Ašferšir viš śtreikninga į Cohens d
© 2003 Sigurlķn Hrund Kjartansdóttir